Vienas stiprus Vokietija vs Švedija skirtumas yra fika (kultinė švediška kavos pertraukėlė kuri visada yra šventas reikalas ir ne kitaip) koncepto neegzistavimas. Kokios dar kavos pertraukėlės, eikit dirbt! Rezultate, patalpos kur stovi virdulys ir kavos aparatas yra tokios liūdnos kamurkės ir pastatai neprojektuojami su mintimi kad kaip čia sukurt fainą socializavimosi zoną kur tilptų atsisėst daugiau negu du besifikinantys žmonės. Tai tuo pačiu apart pietų stalo nelabai yra progų su bendradarbiais pakomunikuot, pletkais persimest ar kažką. Pritrūkus dėmesio teko ieškot alternatyvių būdų (:
O buvo taip – kavos aparato kamurkėje yra stalčius įrankių, bendram naudojimui. Bet kažkaip buvo labai su peiliais liūdnai, jų su laiku vis mažėjo, kol nieko nebeliko. Tai ką aš, negi gaila, nuvažiavau į IKEA (duh), pagriebiau porą pačių pigiausių peilių SKALAD po kokį eurą-penkiasdešimt, galvoju gi kaip fainai, dabar visi turėsim peilių kokiam obuoliui paskerst ar šiaip, in case of zombių apokalipsė, tai vis geriau negu nieko. Retrospektyviai žiūrint, galėjau jau tada pagalvot, kad jei praeiti peiliai po biški išgaravo, tai logiška, kad ir nauji peiliai ta pačia nežinoma kryptimi iškeliaus, o šventas naivume. Bet čia dabar tik rašant susivokiau.
Anyway, kurį laiką sistema veikė, bet po to kažkaip supratau, kad vis rečiau ir rečiau bematau tuos peilius. Tai kai jau porą savaičių palaukiau po to kai tikrai tikrai paskutinį kartą mačiau raudonuojančias savo peilių rankenas kur nors ir kai viena ilgą antradienio vakarą panižo nagai, nusprendžiau būt pro-active ir imtis priemonių. Su prielaida, kad vietiniams išsiblaškiusiems mokslininkams ir inžinieriams gėdos jausmas ne svetimas. Bet kas juos žino. Dėl gėdos dar niekaip vietinių neperprantu, bet pvz empatijos pas vokiečius tai tikrai mažoka.
Ček zis out, kokį gražų skelbimą (pati!) sumaketavau ir pakabinau virtuvėje. Kaip gerai, kad IKEA turi visų daiktų nuotraukas. Nors aišku daug smagiau anonimiškai tokius dalykus skelbti ir po to su kitais kolegomis nustebusiu tonu pletkavot kas čia taip parašė, o bet tačiau deja šiuo atveju mano vokiečių kalbos žinios dar ne tokio lygio, ir jei su google translate išversčiau vis tiek labai matysis kad nenormaliai parašyta. Ilgai kontempliavau – ar rašyt anonimiškai angliškai? Bet visam pastate užsieniečių baisiai mažai. Rašyt angliškai + vokiškai? Bet vis tiek akivaizdu, kad užsienietis… Prašyt asmeniškai kokio vokiečio, kad išverstų ir tada tik vokiškai anonimiškai kabint? Awkward pokalbis būtų! Padėtis be išeities. Tai sukandau dantis, pagalvojau “tu gali, tau pavyks”, išdidžiai surašiau beveik visai ne pasyviai-agresyvų anglišką tekstą a la “Mieli kolegos, labai džiaugiuosi, kad jums patinka naudotis mano peiliais. Būtų labai šaunu, jei gražintumėte juos į bendrą virtuvę, kad ir kiti galėtų jais pasidžiaugti” ir su “best wishes” net vardu pasirašiau. Ugh, keistas jausmas, bet ką padarysi. Such proud, much brave.
Per pusdienį vienas peilis grįžo, yay! Tiesa, į stalčių įmestas nenuplautas, tai čia gal koks pasyviai agresyvus atsakas? O gal man jau paranoja? Niekada nesužinosiu ((: Tuo pačiu, šiandien pokalbių kiekis ir trukmė stovint prie beužverdančio virdulio gerokai padidėjo, yeah! Vienai bendradarbei sukilo sena nuoskauda kai jos atneštos medinės pjaustymo lentelės išgaravo. Kita atsiminė kažkokį labai gerą ilgą peilį tortams, kuris irgi jau senai dingo ir t.t. Žodžiu, daviau tautai progą palinguot galvom, prisimint senai dingusius daiktus, apkalbėt teorijas kur gi tie daiktai dingsta ir šiaip! Ir net su manim savo noru angliškai pakalbėt, ohoho, čia tai jau tikrai ne kasdienis įvykis! Win-win. Jei dar antras peilis pareis tai bus tripple-win, bam.
Būtų aišku labai (win-win)^2 (ta prasme keturi), jei pradėčiau naują judėjimą, kur visi drąsiai ant lentos praneša kai pasigenda bendrų rakandų, bet jau čia turbūt iš fantazijos srities… Laikysiu sukryžiuotus pirštus. O ką naudingo šiandien nuveikėt jūs? ((:
You say I must be something before I'm thirty 
O, ačiū, kad prašvietei, kad švedai ir pavadinimą (fika) tam turi! ;)
Jau daugiau nei pusę metų tenka dirbti su švedais – tai iš pradžių sunkiai eidavo suprast ko jie ten tos kavos bėgioja, ir kodėl vos ne visą aukštą išskyrė buriuotis per pertraukėles.
Pasirodo tas kultūrinis reiškinys ir pavadinimą turi.:))
Kai teko važiuot į komandiruotę pas juos ir reikėjo sutalpinti gan nemažą agendą į porą dienų, tai užmačiau per daug tų “fikų” agendoj ir pasiūliau išmesti, arba bent sutrumpinti iki 5-10 minučių. Visišku dunduku pasijaust švedai taktiškai nedavė, bet pertraukėlės tos liko vietoj, nors pusę visos kitos agendos perstumdyta skersai ir išilgai.:)
Kai žinau kaip TAI vadinasi, tai daugiau prasišviečiau per visokias wikipedijas. Tai bent žinosiu kad švedą ir įžeisti galima, jei dirbsi kaip normalus lietuvis ir neprisijungsi pasifikinti.:)
LikeLike
Haha, norėčiau pamatyt švedų veido išraiškas po tokio pasiūlymo :D Gerų fikų, sekmės socializuojantis, džiugu kad pravertė
LikeLike