Vokiškų parašų skaičiavimas

Gera savaitė – šiandien penktadienis 13-a, o rytoj – nuostabioji PI diena, 3.14. Mmmm, pie…

Na, kad jau ką tik užpildžiau eilinį vokišką trijų puslapių blanką tam kad gaučiau leidimą savo privačiam tapšnafone sinchronizuoti darbinį kalendorių, galvoju, kol dar atsimenu, reik paskaičiuot kiek kartų uždėjau savo autografą, kiek blankų užpildžiau ir kiek medžių per mane buvo nukirsta per maždaug pirmą mėnesį naujoj šaly ((: Ir visa tai tilpo į vieną sakinį!

Formatas parašai x lapų skaičius vienoje kopijoje

* Gyvenamos vietos registracija, 2×1
* Darbo kontraktas 3×3
* Banko sąskaita 3×4, 2×1 ir dar pora šen bei ten
* Internetinė bankininkystė ar ten kažkas 2×1
* Soc.draudimas 2×2
* Darbuotojo anketa 1×5
* Anketa apie draudimą, mokesčius and stuff 1×2
* Telefono sutartis 3×4, numerio perkelimas 3×2, ir dar 1×1, kodėl gi ne
* Visokie “taip aš išklausiau darbų saugos, elektros saugos, vakuuminių sistemų saugos, antikorupcijos, etikos, ir IT saugos instruktažus” 5×1, 1×10
* Taip, gavau savo ofiso raktą 1×1 ir po to dar kartą 1×1 nes ne tą raktą padavė o po to dar ir spyną keitė
* Komandiruotės prašymas 1×1 (Šveicarija+Lichtenšteinas, whoop)
* Raportas po komandiruotės 1×2
* Prašau leist darbinį kalendorių turėt telefone 1×3 (ir po to reik laukt direktoriaus parašo, srsly)
* Buto nuoma 3×14
* Sutinku, kad dabartinis buto stovis aprašytas teisingai ir taip, gavau 6 raktus and stuff 2×4

Maždaug 38 parašai ir 130 lapai popieriaus, nors turbūt dar popieriaus lapų daugiau prisideda kažkur, nes kartais pasirašai vieną formą, o gauni iš kompanijos 5 lapų sutartį ir dar kopiją to ką pasirašei, varge varge (:

Jei skaičiuot per http://conservatree.org/learn/EnviroIssues/TreeStats.shtml pateiktus duomenis, tai jau būdama Vokietijoj sunaudojau ~1,5% standartinio medžio. Kas gal ir nedaug, bet kai pagalvoji, kiek žmonių keičia darbus, kraustosi į naujas šalis, ypač jei į tokias popierių mylinčias kaip Vokietija tai gaunasi miškas ant miško…

O tuo pačiu metu, kaip bebūtų keista, buto draudimas, internetas ir elektra yra tvarkomi telefonu, diktuoji jiems ten savo banko sąskaitos numerius ir jie patys savarankiškai iš taves po to nuskaičiuoja pinigų kiek jiems reikia, kas yra žiauriai creepy tai dabar nuolat tikrinu balansą sąskaitoje nes toks jausmas kad gali betkam sudiktuot betkieno sąskaitą ir ramiai sau gyvent, brr (:

Nuotrupos kasdieninės, balandis-gegužė

O gi tikrai, jau gegužė! Kaip greitai bėga laikas (: Tuoj vasara!

Pastebėjau, kad feisbukas yra blogis – tuom, kad anksčiau kai kas įvykdavo įdomaus pirma mintis būdavo “O, į blog’ą parašysiu!”. O dabar, pakeiti statusą ir viskas… Tai ka bepasakot? Bet va šiaip ne taip, pritaupiau visokių niekelių, kam nepatinka nerišlūs įrašai su daug skirtingų nesusijusių įvykių – geriau neskaitykit (:

• Aną ketvirtadienį kartą gyvenime valgiau obuolį važiuodama dviračiu! Ou-je! Aš sužavėta savo gabumais ((: Iš tikro tai skubėjau namo nes jau buvo 20:00, bet tuo pačiu ir valgyt jau labai norėjau… Bet nenusiverčiau! Tiesa, nepaisant to, kad Švedijoj vos ne kasdien minu dviratį jau nuo 2007 metų, vis dar nemoku važiuot be rankų, ir nuo vairo drįstu atitraukt tik dešiniąją (gi kairė svarbesnė)… Be rankų tik sapnuose važinėju ir vis būna mintis, o tai kaip dabar atgal tas rankas prie vairo nutiest?
• Kalbant apie dviračius, tai išklibo mano mielojo Mingo pedalai, kas reiškia klypt-klypt girgžt-girgžt kiekvienam apsisukime, pradeda erzint. Gal reiks kokį naujesnį metalinį žirgą susirast? (: Vasara turėtų būt geras laikas tam, kadangi visi erasmus išvažiuoja ir atsikrato savo transporto priemonių, tai gal bus neblogas pasirinkimas. Woosh. Mingo 2, Turbo X! ((:
• Mano nuostabusis ofiso augaliukas “Happy Bean” visai nugeltonavo, lapų galiukai pajuodo, kiti apskritai nukrito, ir atrodo ne-kaip. Tai tris žalias šakeles nulaužiau, sumerkiau į vandenį, pradėsiu iš naujo (: Įtariu kad tiesiog vazonėlis jau per mažas pasidarė. Aišku, normalus žmogus gal persodintų visą augalą, bet aš, panelė “sodininkė” pagalvojau, kad paprasčiau į tą patį puodą mažiukus sukišt… Apsimetu, kad matyt tokia normali šio augalo gyvavimo trukmė… Užteks kankint (:
• Tęsiant apie sodininkystės džiaugsmus, tai pagaliau pribrendom ir nusipirkom virtuvės palangei pailgą cinkuotą vazoną prieskoniams and stuff. Jau auga bazilikai, čiobreliai ir kalendra. Ką turėjau tą pasėjau, neišdygo tik meirūno lysvė, nors galiu prisiekt – vakar įžiūrėjau ten naują mikrodaigelį, tai gal ir bus! Pats aukščiausias sodininkavimo lygis bus jei įvaldysim dar ir balkoną – viena bendradarbė sugeba ir salotų ir morkų visokių užsiaugint, tai kuom aš prastesnė?

Vakar “nuėmiau” pirmą derlių – nuskyniau 8 baziliko lapelius ir paslėpiau karštuose sumuštiniuose, mmm (: Nuotrauka jau tampa šiek tiek neatitinkanti tikrovės, nes auga viskas ne dienom, o valandom!

• Aišku, balkone bent kolkas kažkaip nedrąsu sodint, maža ką, gal ims ir užsnigs vėl? Žinau, Lietuvoj irgi snigo, bet tik kai savo akim pamatai gegužės mėnesio pūgą tik tada ir sureaguoji kaip reikiant (:

(“pavogiau” iš Brangiojo, printscreen nuo feisbuko, hah)

• Kurybinės kančios rašant savo pirmąjį tikrą mokslinį straipsnį (jaunystės kūryba Lietuvos fizikų žurnalui nesiskaito) – pagaliau! Ir pagaliau būsiu pirma autorių saraše (reik dviejų straipsnių kur aš pirma arba antra, kad apsigint pusę doktorantūros)! Norim kad priimtų į Journal of Applied Physics, tai čia tipo kietai, jeigu ką (: Tik labai jau sunkiai į priekį stumiuosi, reik aprašyt TEM paveiksliukus, tai pajaučiau kad žodyno tam trūksta. Na, bet kaip nors! Vienas netikėtas džiaugsmas – kadangi prireikė tuos visus paveiksliukus klijuot į vieną, stumdyt, skales perpiešinėt ir panašiai, gavau į darbinį kompą Photoshop CS5 licenziją, pirmą kartą legaliu naudojuosi gyvenime (gėda, žinau, bet gi brangus, o man dažnai nereikia). Šakės, kaip daug visko pasikeitę… O ir šiaip aš jau beveik pripratus prie nemokamo Paint.NET, tai dabar viską vos ne iš naujo tenka. Bet tai vaje kaip smagu! Taip ir niežti nagus ne rašyt o kokį meną daryt (žr. daržo nuotraukas). Procrastination visu pajėgumu.
• Per Velykas Švedijoj laisvadienių gaunasi nuo ketvirtadienio iki pirmadienio – kalnas! Ta proga jau atidarėm nakvynės palapinėje sezoną, labai romantiškai su Brangiuoju nužygiavom į absoliučiai middle of nowhere esančią pelkę/buvusią aviacijos šaudynių pratybų vietą, kur artimiausias autobusas – už 10 km ir savaitgaliais važiuoja kartą į dieną ir visą naktį klausėm per miegus pempių, gervių o svarbiausiai – tetervinų skleidžiamų garsų. ŠAKĖS kaip jėga buvo. O diena miške tylu tylu, kai palygini kas ten naktį dedasi, vaje. Aišku tie +2° gal ir nebuvo labai laikas pradėt nakvot miške… Bet užsitempus vilnonę kepurę ant nosies buvo visai pakenčiama. Žiūroną dar kart išbandėm, matėm kaip tetervinai viens prieš kitą uodegas išpūtę šokinėjo, vai vai.

Nuotrauka, kur daug vaizdo – maksimaliai su mano 20x fotiko zoomu pritraukta (: labai įsižiūrėję galit pamatyt keturis taškučius – va ten yra tie paukščiukai ((: Iš viso kokių dvylika suskaičiavom. Keisčiausiai atrodė vienišas tupintis liaunam medely, labai jau netiko jam ant šakos būt, daug gražiau šie paukščiai atrodo ant žemės. Daugiau visokių nuotraukų: pirma diena, antra diena

• Grįžau augint bandinių ir daryt eksperimentų į senąjį didįjį Ragnarök, my good old friend! Jessie šiuo metu okupuotą žmonių auginančių visokius ten bismuto oksidus, tai mano nitridams ten ne vieta, deguonis tfu tfu tfu, blogis (: Tai va, dabar senai pamiršti seni gliukai, nauji “know-how”, vaje kiek adrenalino (: šiandien vieną bandinį pamečiau (blogai pritvirtinau bet pastebėjau kad kabaliuoja jau kai valandą laiko kaitinau, tai teko atvėsint, o po to kol ištraukinėjau tai ir prapuolė safyro gabaliukas), bet vieną šiaip ne taip pavyko užaugint, tikiuos sėkmingai. Labai pasimiršta įgūdžiai per 2-3 metus, šakės, tai gerai kad yra kolegų instrukcijos ant sienos pakabintos…
• Tai va, žygiuoju atgal į laboratoriją, paruošiu bandinį rytojui ir sąžinės graužimui prigriebus porą mokslinių straipsnių apie panašius dalykus, tam atvejui, jei prieš miegą kils įkvėpimas ir bus jėgų skaityt ne science-fiction (šiuo metu braunuosi per 1000 lapų Neal Stephenson “Anathem” – cyberpunk, kvantinė mechanika ir filosofija viename!) ir tada jau keliausiu namo (: Kaip smagu kad nebetemsta anksti, bet vis dar negaliu priprast ir laike nebesigaudau!

Jei iki čia perskaitė kas nors, tai džiugu ((: ačiū už dėmesį, gero vakaro ir laukite tęsinio…

Popiečio miegelis

Vakar grįžus po dviejų dienų išvykos su visa katedra paaiškėjo kad mano kompą adminai atjungė nuo tinklo su įtarimais, kad yra virusas (aišku manes pasiklausė antradienį apie šeštą vakaro, kai jau senai namie sedėjau),  tai teko priduot skanavimui ir važiuot “dirbt” namo. Labai sąžiningai bandžiau įsivyniojus į pleduką ir susiraičius ant sofos skaityt Fundamentals of Ceramics by M. W. Barsoum (pirma nuosava mokslinė knyga neskaitant Physics handbook) nes liepė 240psl perskaityt iki rugsėjo 13, po 3 puslapių nulūžau aišku ((: Bet čia ne apie tai. O apie tai, kad padariau išvadą jog kuo trumpiau miegi, tuo daugiau prisapnuoji. Per tą valandėlę snūstelėjimo:

Sapnavau realybės show miške, klaidžiojo šiaudais apsivynioję visokie pagyvenę LT politikai, vienas eglės šaką griaužė, kitas dar kažką panašaus…

Lyg baidarėm plaukiau…

Po to Brangusis kažkokiu būdu vištos kepenėles kepė kriauklėje įstatęs keptuvę į bliūdą su vandeniu, išbariau kad taip kepant per stangrios kepenėlės gausis ir bus neskanu…

Ir dar buvau paskirta atsakinga atidaryt kažinkokią mugę Linköpinge, į pareigas įėjo pasišokinėjant bėgt viena gatve iš Pringles dėžutės barstant kažkokius spalvotus daikčiukus, o po to nuo senelių prieglaudos iki vietos kur diedukams bus renginiai barstyti kitos spalvos daikčiukus…

Briedas ((: Kartais po visos nakties miego šitiek neprisimenu, tai dabar buvo man overflow iš pasąmonės

Gero savaitgalio visiems! Aš tai šeštadienį eisiu į Love Parade nes duos atstovaujantiems universitetą nemokamus džemperius. Ir praeitais metais buvau, tai reik plėst kolekciją ((: o po to, tęsiant briedo temą, vakare nusimato Naujų metų šventimas, nes draugai vieni genialiai sugalvojo, kad jei nepavyksta gerai atšvęst sausio 1, tai galima ir sau patogiu metu šventę pasidaryt, su mišrainėm ir šampanu vidurnaktį ir kalėdine eglute. Įdomu ar senis šaltis ateis ((: ir pagrindinis klausimas – kur man mano kaime dabar gauti bengališkų ugnelių bei chlapuškių?

Kai keistus straipsnius skaitai, tai ir reklamos keistos

Labai įsijautus jau kelintą savaitę iš eilės priebėgom tarp kitų darbų bandau pabaigt 10 psl. (minimum) raportą kursui Sensors for enhanced security and crisis management (Sensorer för ökad säkerhet och krisledning – gi švediškai net lankiau, ne juokai!). Kursas buvo tikrai geras ir informatyvus ir akys atsivėrė, kiek jau visko išrasta ir kiek keistų dalykų karinė pramonė veikia, net ekskursiją į švedų gynybos agentūrą FOI apturėjom kur vaikščiojom po visokias top secret laboratorijas ir žiopsojom į milijonus kainuojančius radarus. Pilnos kelnės paslapčių, woosh woosh ((:

Tai va. O raportui yra trys scenarijai (metro ataka, olimpinių žaidynių apsauga, oro uosto saugumo planavimas) kuriems reikia rast sprendimus, sugalvot kokie kur sensoriai tiktų ir pan. Bais’ įdomu, tai dėl to taip lėtai ir rašau… Kai pradedu skaityt apie visokius šūstrus sensorius ir technologijas, tai sunku atsiplėšt (: Paskutine paieška bandžiau rast kokį nors incidentą, kur kasnors pajudino paliktą lagamina ir buvo ka-boom. Radau. Straipsniukas kaip viskas vyko visai nesenai Indijoj, ir video. Kepykloje kažkas paliko tašę, padavėjas nusprendė patikrint… 57 žmonės buvo ištaškyti po visą pastatą, brr… Viskas lyg ir tvarkoj su tuo straipsniu, kol nepamatai po straipsniu “sponsored links” turinio… kamon, tikrai. Na suprantu, ne pirmas čia toks kvailas sutapimas ant pasaulio istorijos, bet iš mano patirties tai kolkas pats  netinkamiausias ((: This is just plain wrong…

Nelieskit, vaikai, svetimų lagaminų!

Pedagoginė PSD* žvaigždė vėl patekėjo

Kaip gi nepasigirt visai blogosferai (:

Kas pamena, kas nepamena, o kas šiaip metų senumo mano įrašų nėra skaitę, tai trumpa santrauka: Linkopingo universitete visi doktorantai privalo 10% savo laiko atiduot dėstymui. Tuo pačiu ir visi privalo išklausyt pedagogikos kursą. Kursas man buvo didžiulė kančia, nes reikėdavo sedėt ir visa dieną pezėt iš tuščio į kiaurą, tą pati per ta patį, be jokių akivaizdžių naujai įsisavinamų faktų. Pedagogikos kursą vainikavo užduotis parašyt esė pasirinkta pedagogine tema, svarbiausias kriterijus buvo rašyt savo mintis, o ne atbert kaip referatą visokius faktus. Kaip bebūtų keista, bet sublizgėjau aš toj esė ir dėstytojas apžavėjau. Kas matė mano pažaliavusią veido odą ir stiklines akis deadline’o išvakarėse, tas supras koks tai buvo džiaugsmas ((:

Na, tiek to, išlaikiau ir užbaigiau tą tuščia-pliurpaliavimo kursą, šiaip ne taip atsigavau ir visas atseit “įgautas” žinias palaidojau, o ką toj nuostabioj esė rašiau jau irgi nelabai pamenu.

Bet va pasirodo tokį didelį įspūdį palikau tada su savo skiedalynėmis, kad prieš porą savaičių gavau laišką iš naujos pedagogikos dėstytojos. Jai mano rašliavą užrodė senosios dėstytojos, o ją taip sužavėjo visa ta  mano taip vadinama esė, kad ji norėtų ją viešai demonstruot kaip pavyzdį šiūmetiniams studentams. Gerai kad sedėjau, o tai būčiau iš juoko ir nuostabos nukritus ((: Aišku sutikimą daviau, tegu visi žino kaip aš nuostabiai rašau…

Istorijos moralas: Va taip ir būn. Chaltūrini, chaltūrini ir netyčia gerai padarai ir sau, ir dar ateities kartoms apie tave pasakoja.

* PSD – Pedagogikos Skiedžiamasis Darbas

Gyva dar, gyva

Vat dingau kaip į vandenį ir nors tu ką. O iš tikro tai savaitę tupėjau Islandijoje [: O dar kažkokiu būdu be mano pagalbos ėmė ir pavirto mano blog’as į profesionalią versiją ir ta proga kokią savaitę galvojau, kad negaliu prisijungt ir nieko rašyt ir verkiau nuostabiojoje Islandijoje kruvinomis ašaromis. Nes vienintelis langas į kurį papuldavau prisiloginus buvo kažkoks “Numerio patvirtinimas”. Nežinojau kokį rašyt jei kažkoks kalėdu senelis profesionalią versiją man paskyrė. Bet šian neištvėriau, ant durniaus įvedžiau savo lietuvišką numerį kurį kokius net du mėnesius per metus gal naudoju ir suveikė. Taip ir likau nesupratus.

Anyway, grįžau ir artimu metu bus labai daug nuotraukų iš Islandijos, stay tuned (:

PS Į Lietuvą vasarai atskrendu birželio 29, busiu iki liepos 23, jei kam įdomu.

Pavasariniai žiedeliai

Planavau šiandien rašyt puikų pavasarišką įrašą su daug gėlyčių, kadangi jau net Švediją pavasaris pasiekė (va kaip tik rytoj švęs visi čia Valborg/Valpurgijas – a la pavasario prasidėjimo šventė. Na, geriau vėliau negu niekad). Bet kadangi žinau, kad paveiksliukai norimo dydžio netilps arba bjauros išvaizdą, tai kažkaip rankos nusvyra ir noras dingsta.. Net šabloną vėl pakeičiau, dabar bus niūrus ir tamsus, visai kaip mano nuotaika pagalvojus apie šitą &$^%@&# naują sistemą. Beto, tas žalias gražusis šablonas prie komentarų nerodė gravatarų. #*&*&%_($#(*

Tai va. O pavasariniai žiedeliai viešai peržiūrai va čia.

Ze baton haz byn pušd. Fail

Na, perėjau į naują sistemą. Nu ir ką? Gaidys. Į distrofiško pločio šablonus netelpa nuotraukos o ir šiaip negražu. Patys sau ir siųskit sms į kietus numerius 1337, įdomu kaip man tai padaryti iš švediško mobiliako.. Priedo klausimas, ar yra čia už ką mokėt? Nes dabar tai grynas šantažas “susimokėkit arba jūsų blog’as atrodys tragiškai”. Blyn. Dar įdomu ar pavyks normaliai publikuot. Jei matot šį įrašą tai valio (: bet šiaip tai saks mač nauja sistema.

Tik, kiek suprantu, iš vienos WP sistemos į kitą WP sistemą lengviau persikraustyt negu be WP, ane?

Ir kas per “rodyti/slėpti virtuvės plovyklę” ir “perjungti viso ekrano veikseną”. Kinietiškais hieroglifais suprantamiau būtų.

Kaip postcrossingas padeda apšviesti pasaulį

Jaučiuos padarius gerą darbą, tokį net pasauliniam lygmeny maždaug.

O buvo taip.. Išsiunčiau per postcrossing atviruką į JAV, kažkokiai ten paaugliukei. Rašė, kad patinka gyvūnai, tai galvoju atviruką su gandru reik paaukot tam tikslui (užsipirkau visokių per paskutinį vizitą tėvynėje). Na tokį gana standartinį, gandras tupi ant kokio tai akmens prie vandens ir tiek.

Tai va. Šiandien pagaliau atvirukas pasiekė adresatę ir gavau atsakymą

 “Thanks for the postcard! I didn’t think storks were real birds.”

Pirma galvojau, gal tiesiog nusiraut plaukus nuo galvos ir šaukt “Kodėl? Kodėl?!”. Bet dabar galvoju, ai dzin, gi viskas super. Apverčiau kažkokios paauglės gyvenimą ir pakeičiau jos suvokimą apie pasaulį ir turbūt dabar dar ir visiems savo draugams pasakys kad gandrai ne tik pasakose egzistuoja, taip ir išplis gandas per visą Ameriką ir vienu intelekto punktu tauta pakils ((: Woo-hoo!

O ką jūs penktadienį vakare nenormalaus veikiat?

Standartinis klausimas, ane? Toks jau tas penktadienio vakaras.. Kas į koncertus, kas į kabaką..

O kas, pvz mes su Brangiuoju, nuo langų kiaušinius valo. Fuj!

Kiaušinio lukšto gabalėlis prilipęs prie lango rėmo, labai stambiu planu (: Enjoy!

“O buvo taip”: Sėdim sau, vakarojam, lauke tamsu, bet dar tik 18:30 viso labo, staiga girdim “TYKŠT” į savo langą. Žiemą pirma mintis, žinoma, kad kažkas gniūžtes mėto, tai kažkaip žmogus nesureaguoji per daug. Bet kai Brangusis arčiau lango (kuris buvo šiek tiek pravertas) priėjo, o kiaušinis numeris du tėškėsi į rėmą, ko pasekoje kliuvo ir grindims ir net Brangiojo ausiai šiek tiek – visai nesmagu pasidaro. WTF? Mes ne Seimas!

Brangusis aišku iškart į batus ir į lauką, ant šviežio sniego net pėdsakai matės niekadėjų, bet ką tu ten pagausi tarp kiemų, o pagavęs – ką tu ten įrodysi… Lyg ir vaikigaliai kažkokie. Padlos.

Na, šviesioji pusė – yra apie ką į blog'ą parašyt ((: Bet žalio kiaušinio valymas nuo lango, vidinės ir išorinės palangės bei grindų ir po to dar porą dienų kambary tvyrantis specifinis kvapas gali patikt tik labai keistų pomėgių turintiems žmonėms. Mums nepatiko (: Net kalėdom gautus smilkalus išsitraukėm, bet nepadėjo. Pikta, keista ir iš vis, kokio velnio.. Dabar paranoja apima kiekvieną kartą langą pravėrus :

Vat ir pasiskundžiau visam plačiąjam pasauliui!